ĮTRAUKUSIS UGDYMAS – TAI KOKYBIŠKO UGDYMO UŽTIKRINIMAS KIEKVIENAM   BESIUGDANČIAM

   „Įtraukusis ugdymas" – kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui. Tai labai aiškiai atsispindi Geros mokyklos koncepcijoje. Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu  kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Įtraukusis ugdymas apima ugdymo organizavimo, ugdymo turinio, vertinimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, tėvams, mokytojų rengimo sritis. Pilna ir visapusiška vaiko integracija ugdymo(si) įstaigoje priklauso nuo tinkamų sąlygų sudarymo. Visiems mokiniams turėtų būti sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime, vyrautų pagarba mokinių, jų tėvų ir artimųjų nuomonei, organizacijų, besirūpinančių neįgaliųjų asmenų teisėmis, nuomonių turėtų būti paisoma, ypač priimant sprendimus. Ypatingai svarbu teigiamos mokytojų nuostatos ir įgūdžiai. Visi mokytojai turėtų turėti teigiamą požiūrį į visus mokinius ir norą bendradarbiauti su kolegomis,  turėtų išsiugdyti įgūdžių, reikalingų veiksmingam visų mokinių ugdymui, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius. Mokyklų vadovai turėtų teigiamai vertinti darbuotojų ir mokinių skirtybes, skatinti kolegialumą ir inovacijas. Svarbi įvairių žinybų paslaugų dermė.  LR Švietimo įstatyme akcentuojama, kad ugdymo prieinamumas – tai galimybė mokytis saugioje, tinkamoje edukacinėje aplinkoje, kurioje kiekvienas ugdomas pagal jo galimybes, polinkius ir poreikius. LR Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje patvirtintas „Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų planas “ 2017 m. birželio 27 d. Nr. V-527,  kuriame siekiama sustiprinti  specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtrauktį į švietimą, didinant specialiųjų poreikių asmenų švietimo paslaugų poreikio patenkinimą. Lietuva kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis įgyvendina įtraukiojo ugdymo principus pereidama nuo mokyklos – visiems, prie mokyklos – kiekvienam. Mokslinėje  literatūroje ir Lietuvos švietimo dokumentuose vartojamos dvi tapačios sąvokos – inkliuzija ir įtraukimas. Lietuvoje iš pradžių įsitvirtino iš anglų kalbos perkeltoji sąvoka inkliuzinis ugdymas, tačiau Lietuvių kalbos komisijai rekomendavus, siūloma vartoti lietuvišką sąvoką įtraukusis ugdymas. Įtraukųjį ugdymą galime laikyti procesu, kuriame atsižvelgiama į socialinę, kultūrinę ir mokymosi įvairovę ir remiamasi veiksniais, padedančiais nustatyti bei šalinti kliūtis mokymuisi ir dalyvavimui švietime. Europos specialiojo ir inkliuzinio  ugdymo plėtros agentūros dar  2012 m. parengtame Inkliuzinio švietimo mokytojo profilyje apibrėžtos keturios esminės vertybės, kuriomis  turėtų remtis mokytojai, dirbantys inkliuzinėje švietimo sistemoje.  Tai – pagarba mokinių įvairovei, skirtybes laikant galimybėmis ir ištekliais, kuriais grindžiamas kiekvieno mokinio ugdymasis, pagalba kiekvienam mokiniui, puoselėjant aukštus lūkesčius dėl kiekvieno mokinio pasiekimų. Bendradarbiavimas ir darbas komandoje bei  asmeninis profesinis tobulėjimas, prisiimant atsakomybę už mokymąsi visą gyvenimą, vadovaujantis principu, jog mokyti reiškia mokytis. Remiantis  Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros pozicija, svarbiausia įtraukiojo ugdymo sistemų vizija yra užtikrinti, kad visų amžiaus grupių  besimokantiems  asmenims kartu su bendraamžiais   vietos  bendruomenėje būtų suteiktos prasmingos ir labai  kokybiškos švietimo galimybės.

   Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymąsi reglamentuojantys teisiniai dokumentai sudaro palankias sąlygas kiekvienam mokiniui ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes bendrojo ugdymo mokyklose, užtikrinant švietimo pagalbą, lygias galimybes ir ugdymosi prieinamumą. Žmonės su negalia turi teisę būti kartu su kitais visuomenės nariais. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, Europos Tarybos numatyti strateginiai teisingumo švietime įgyvendinimo uždaviniai skatina visose šalyse diegti  inkliuzinio švietimo politiką. Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra, kaip pagrindinė Europos Sąjungos organizacija, siekianti tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių švietimo politiką  bei ugdymo praktiką, rekomenduoja, kad tarptautinės politikos direktyvoms diegti reikia sistemingo duomenų rinkimo ir jų analizės, įrodymų, kuriais būtų vadovaujamasi įgyvendinant atitinkamas įtraukiojo  ugdymo plėtros nuostatas ir uždavinius. Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra siūlo inkliuzinio ugdymo kokybės skatinimo principus, kurie labiau pritaikomi mokyklos lygmeniui.

• SUP vaikų ugdymas 2022. Metodinės rekomendacijos
• Rekomendacijos vaikų turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų nuotoliniam ugdymui
• Rekomendacijų leidinys. Pasiruošimas darbui su vaikais turinčiais autizmo spektro sutrikimų
• Ankstyvoji pagalba vaikams su autizmo spektro sutrikimais 2022
• Rekomendacijos darželio pedagogams dirbantiems su vaikais autistais
• Anglakalbių vaikų ugdymo modelio įgyvendinimo aktualijos ir gairės
• Tyrimo ataskaita: Mokinių, turinčię elgesio ir emocijų sutrikimų
• Mokymosi, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Metodologinis vadovas
• Knyga „PADĖKIME AUGTI SAUGIAI“
• Bendradarbiavimas su tėvais ugdant įvairiapusių raidos sutrikimų turintį vaiką
• Kaip pristatyti bendraklasį, turintį autizmo spektro sutrikimų
• Dėmesio lavinimo gairės dirbant su vaikais, turinčiais įvairiapusį raidos sutrikimą
• Įvairiapusis raidos sutrikimas